valkoti

val̃koti, -oja, -ojo, válkoti; Kos58 1. žr. 1 valkioti 1: Padėk, neval̃kok [žaislo], – sutraukysi, ir bus po gražumų Slm. ^ Val̃ko[ja] kaip katė pūslę DūnŽ. 2. žr. 1 valkioti 6: Kitą kartą jug tokias motriškas par kiemus val̃kojo nu kits kito – nėkas neužjautė Ms. 3. žr. 1 valkioti 7: Visur tą švarką val̃koji Trk. 4. refl. Pl, Akm žr. 1 valkioti 9 (refl.): Kur val̃kojais tiek ilgai? Lnkv. Jis teip ir válkojas be darbo RdN. Naktimis nėkas liūb neval̃kosias – tik po talkų Jdr. Tingia dirbt, vis val̃kojas po namus, palei uogas vaikščioja Slm. Val̃kojos kelias naktis Šts. Darbo laikas, o jūs válkojatės Brž. Val̃koties, liuožti labiáu tinka tokims vaikesams Krš. | Dujen val̃kojosi vilkai vasarą Ėr. 5. refl.žr. 1 valkioti 10 (refl.): Nereikia val̃kotis po šlapius dobilus – ir nesušlapsi Slm. Nėko nebdirbu, tik po trobą val̃kojuos Krš. Nepratusi be kelnių val̃koties – ka nesusirgtum Ms. Išsinėręs (pusnuogis) taip i val̃kojas Krš. Led val̃kojas, sirginėja J.Jabl(Pšl). Toki čia ta liga – jug negulu, val̃kojuos Trk. | Katinas válkojas apie duris Ps. ║ Grybių negi pripilta – toli val̃kotis reikia Pnd. Val̃kokis val̃kokis po girią – i nieko nėr Lnkv. ^ Valkojas kaip šuo peršautas Pšl. ║ Par Kalėdas, pirmąją dieną ne pas kaimynus val̃koties KlvrŽ. Tokie čia valkatos, ko čia milicija val̃kosias tvarkyti Krš.

◊ su liežùviais val̃koti apkalbinėti: Val̃kojo su liežùviais, skųsti ėmė Krš.

úodegą val̃koti stengtis įtikti, įsiteikti: Ji val̃koja úodegą kaip lapė Skrb.

\ valkoti; antsivalkoti; apvalkoti; išvalkoti; nuvalkoti; pavalkoti; prasivalkoti; susivalkoti